Dėmesio! Keitėsi koncerto laikas, koncertas prasidės 20 val.
1909 m. Gustavas Mahleris (1860–1911) laiške Bruno Walteriui išreiškė savo suglumimą: „Aš bandau tau paaiškinti ar aprašyti tai, ką sunku išreikšti žodžiais. Paprasčiausiai noriu pasakyti, kad patyriau stiprų sukrėtimą ir praradau dvasios ramybę, kurią jau buvau pasiekęs. Dabar stoviu vis-à-vis de rien (akistatoje su nebūtimi) ir gyvenimo pabaigoje pradedu vėl mokytis vaikščioti ir stovėti.“
Remiantis šiuo laišku, paskutinę G. Mahlerio simfonijų trilogiją – „Daina apie žemę“, Devintoji ir nebaigta Dešimtoji – galima apibūdinti kaip tris „mokymosi vaikščioti ir stovėti“ piligrimystės proceso pakopas. Tai tarsi mokymasis atrasti gyvenimo prasmę, stovint ant mirties slenksčio ir netikint nemirtingumu. „Daina apie žemę“, parašyta 1907 m. vasarą, – pirmoji trilogijos pakopa. Joje netikėtai dera karti neišvengiamo užgesimo nuojauta su hedonistiniu žavėjimusi gamtos grožiu ir gyvenimo ekstaze, kuri dabar apsėsta trapumo ir nepastovumo suvokimo. Tai tarsi ateistinis requiem, be jokių afektacijos, pozos, melodramos požymių, dvelkiantis nedrumsčiama ramybe.
„Daina apie žemę“ – šešių dalių simfonija-kantata tenorui, altui ir orkestrui. Joje panaudoti tekstai iš Hanso Bethge‘s eilėraščių rinktinės „Kiniškoji fleita“ – tai laisvi vokiečių poeto VIII ir IX a. kinų poezijos vertimai. Kompozitorius buvo sužavėtas šia senąja poezija, kurioje derėjo panteistiniai himnai amžinai jaunai gamtai ir liūdnos atsisveikinimo su gyvenimu nuotaikos. G. Mahleris septynių miniatiūrų pagrindu parašė šešiadalį kūrinį. Pagal senovinius, net egzotiškus tekstus kompozitorius sukūrė vieną išraiškingiausių pasaulio muzikos literatūros partitūrų.
„Dainoje apie žemę“ koncentruotai atsiskleidė G. Mahlerio genialumas. Niekur kitur taip puikiai neatsiveria dvilypė jo asmenybė, svyruojanti nuo ekstaziško malonumo iki liguistos nuojautos, būdingos XIX a. pabaigos – XX a. pradžios menui.
Šį vakarą „Dainą apie žemę“ atliks du pasaulinio lygio solistai – Londono karališkoje „Covent Garden“ operoje dainuojanti Justina Gringytė ir Niujorko „Metropolitan“ ir Milano „La Scala“ solistas Aleksandras Antonenko.
Antrojoje koncerto dalyje skambės austrų kompozitoriaus Franzo Schuberto (1797–1828) Mišios Nr. 2 G-dur. Mišios buvo sukurtos 1815 m. mažiau nei per savaitę, tačiau pirmą kartą atliktos tik 1846 m. – 18 metų po kompozitoriaus mirties. Kūrinys, trunkantis mažiau nei pusvalandį, buvo parašytas kaip liturgijos dalis. F. Schubertas laiške tėvui rašė: „Žmonės stebisi pamaldumu, kurį išreiškiu himne Mergelei Marijai, – atrodo, kad ši muzika paliečia kiekvieną sielą ir perkeičia klausytoją.“
F. Schubertas laiške tėvui rašė: „Žmonės stebisi pamaldumu, kurį išreiškiu himne Mergelei Marijai, – atrodo, kad ši muzika paliečia kiekvieną sielą ir perkeičia klausytoją.“ F. Schuberto Mišias Nr. 2 G-dur atliks solistai – sopranas Ieva Goleckytė, tenoras Juozas Janužas, o boso partiją atliks baritonas Arminas Skirvainis.
Koncertas organizuojamas bendradarbiaujant su KĮ Kauno valstybine filharmonija.
Koncertuose tik sėdimos vietos, galimybių pasas nereikalingas. Klausytojai uždarose erdvėse viso renginio metu privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias medicinines kaukes ar respiratorius, atvirose erdvėse vykstančiuose renginiuose rekomenduojama dėvėti kaukes. Klausytojai visų renginių metu privalo sėdėti biliete nurodytoje vietoje. Asmenų, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymiai (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.), prašome į renginį nevykti. Organizatoriai turi teisę neįleisti lankytojų, kuriems pasireiškia minėti požymiai.
