Prieš daugiau kaip dvi dešimtis metų Petro Bingelio diriguojamas Kauno valstybinis choras kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru ir solistais Regina Maciūte, Inesa Linaburgyte, Algirdu Janutu bei Vladimiru Prudnikovu atliko įspūdingąją Georg Friedrich Händel oratoriją „Mesijas“. Tą liepos pabaigos vakarą į Pažaislio vienuolyno šventorių susirinkusi kone trijų tūkstančių klausytojų minia neakivaizdžiai tapo neeilinio įvykio liudytoja. Būtent po šio sėkmingo, entuziastingai muzikos mylėtojų sutikto koncerto, užgimė mintis organizuoti neeilinį muzikos projektą – Pažaislio muzikos festivalį.

1996 m. birželio 2 d. Pažaislio vienuolyne Ludwig van Beethoven oratorija „Kristus Alyvų kalne“, diriguojama Petro Bingelio, prasidėjo I Pažaislio muzikos festivalis, o Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną Kauno pilyje buvo parodyta Justino Marcinkevičiaus drama „Mindaugas“, režisuota Irenos Bučienės. Spektaklyje, Kauno mieste pradėjusiame istorinių dramų, dedikuotų Valstybės dienai, tradiciją, pagrindinį vaidmenį sukūrė aktorius Regimantas Adomaitis. I festivalyje įvyko 15 renginių.

II Pažaislio muzikos festivalis prasidėjo Europos sąjungos himnu – Ludwig van Beethoven IX simfonija. Griežė garsusis „Philharmonie der Nationen“ orkestras, kuriame groja muzikantai iš 35 pasaulio šalių, vadovaujamas žymaus pianisto ir dirigento Justus Frantz. Pirmą kartą Kaune lankėsi pasaulio muzikos legenda – lordas Yehudi Menuhin: 5 pasaulio miestų Garbės pilietis, 27 šalių universitetų Garbės daktaras, UNESCO tituluotas „Geros valios pasiuntinio“ vardu. Šis iškilus muzikas festivalio koncerte dirigavo Franz Schubert Mišias As-dur. II festivalyje įvyko 25 renginiai.

III Pažaislio muzikos festivalį pradėjo išskirtiniai svečiai: BBC filharmonijos orkestras iš Didžiosios Britanijos, diriguojamas fenomenalaus prancūzų kilmės dirigento Yan Pascal Tortelier. Šiame festivalyje užgimė koncertų Šv. Jurgio bažnyčioje tradicija. Čia koncertavo garsusis Štutgarto kamerinis choras ir Štutgarto baroko orkestras, diriguojami pasaulinio lygmens garsenybės, maestro Frieder Bernius. III festivalyje įvyko 32 renginiai.

IV Pažaislio muzikos festivalis buvo paženklintas lordo Yehudi Menuhin atminimui skirtu koncertu, kuriame skambėjo Varšuvos simfoninio orkestro „Sinfonia Varsovia“ ir Kauno valstybinio choro atliekami didingi kūriniai: Franz Schubert Ketvirtoji simfonija bei Gioachino Rossini „Stabat Mater“. Koncerte dirigavo svečias iš Didžiosios Britanijos William Boughton. Užmaršties šydą visuomenei praskleidusioje Šv. Jurgio bažnyčioje griežė garsusis Rusijos kamerinis orkestras „Maskvos solistai“, vadovaujamas žinomo altininko Jurij Bašmet. IV festivalyje įvyko 35 renginiai.

V Pažaislio muzikos festivalį Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje pradėjo kamerinis orkestras „Maskvos virtuozai“, diriguojamas visame pasaulyje pripažinto smuikininko Vladimir Spivakov. Valstybės dieną daugiau nei 5 tūkstančiai žiūrovų Kauno pilies prieigose išvydo Vinco Mykolaičio-Putino istorinę dramą „Valdovas“. Tai buvo paskutinis talentingos režisierės Irenos Bučienės darbas. Pažaislio vienuolyno bažnyčioje baroko epochos veikalus interpretavo Europos Sąjungos jaunimo baroko orkestras, diriguojamas belgų maestro Roy Goodman. V festivalyje įvyko 36 renginiai.

VI Pažaislio muzikos festivalio pradžią paskelbė didingi Giuseppe Verdi operos „Simonas Bokanegra“ akordai. Koncertiniame veikalo atlikime griežė Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, dainavo Kauno valstybinis choras, pagrindines partijas atliko solistai Irena Milkevičiūtė, Roman Maiboroda, Sergejus Larinas, dirigavo Gintaras Rinkevičius. Giuseppe Verdi „Requiem“ atliko Pasaulio festivalio choras, kuriame giedojo tūkstantis dainininkų iš septynių Europos šalių. Didingam kolektyvui dirigavo profesorius Petras Bingelis. VI festivalyje įvyko 38 renginiai.

VII Pažaislio muzikos festivalis pradžiugino klausytojus legendinio pianisto Lazar Berman atliekamu Piotro Čaikovskio I koncertu fortepijonui su orkestru b-moll. Į festivalio istoriją įėjo koncertas, kuomet Pažaislio vienuolyno kiemelyje prie dirigento pulto stojo žymus lenkų kompozitorius Krzysztof Penderecki, dirigavęs savo paties simfoniją „Septyni Jeruzalės vartai“, atliekamą Lietuvos nacionalinio orkestro, Kauno valstybinio choro ir solistų iš Lenkijos. VII festivalyje įvyko 28 renginiai.

Įsibėgėjant VIII Pažaislio muzikos festivaliui, Gedulo ir vilties dieną, klausytojai išgirdo žymųjį altui, mišriam chorui ir orkestrui skirtą gruzinų kompozitoriaus Giya Kancheli kūrinį „Styx“, kurį, diriguojami Juozo Domarko, atliko Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras ir altininkas Arūnas Statkus. Šiame festivalyje išryškėjo kamerinės muzikos vakarų populiarumas. Itin daug klausytojų ėmė rinktis į unikalia festivalio koncertų vieta tapusią Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią. Festivaliui duris atvėrė Kauno choralinė sinagoga, kur skambėjo kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus liturginė drama smuikui solo, chorui, vyrų ir moterų oktetams „Septyni Dovydo klausimai ir rauda“. VIII festivalyje įvyko 34 renginiai.

IX Pažaislio muzikos festivalyje sužibėjo Lietuvos melomanams iki tol negirdėtas Airijos kamerinis orkestras ir puikus pianistas iš Didžiosios Britanijos Finghin Collins. Tikru muzikos gurmanų pasigardžiavimu tapo retai girdima Johaness Brahms „Vokiškojo Requiem“ kamerinė versija, atlikta pianistų Mūzos Rubackytės ir Pierre Réach bei solistų Astos Krikščiūnaitės ir Vytauto Juozapaičio. Unikalaus projekto pristatymas įvyko Vytauto Didžiojo universiteto salėje: čia grojo 140 jaunųjų muzikantų iš visų ES šalių vienijantis Europos Sąjungos jaunimo orkestras, vadovaujamas fenomenalaus dirigento iš Estijos Paavo Järvi. IX festivalyje įvyko 37 renginiai.

X Pažaislio muzikos festivalyje svečiavosi kone šimtą metų Austrijoje gyvuojantis Tonkünstler simfoninis orkestras, kuriam vadovauja charizmatiškasis dirigentas Kristjan Järvi. Festivalį paženklino miuziklo premjera – pirmą kartą Lietuvoje solistai iš Švedijos ir Norvegijos kartu su Kauno miesto simfoniniu orkestru bei Kauno valstybiniu choru atliko legendinės grupės ABBA narių Benny Andersson ir Björn Ulvaes miuziklą „Šachmatai“. Dar vienas festivalio istorijos debiutas – dirigentės moters pasirodymas: Kauno filharmonijoje grojo Honkongo sinfonieta, diriguojama emocingosios Yip Wing Sze. X festivalyje įvyko 42 renginiai.

XI Pažaislio muzikos festivalyje įvyko pasaulinė kūrinio „ABBA in symphony“ premjera. Bendromis muzikų iš Švedijos, Norvegijos, Estijos ir Lietuvos pajėgomis atliktas projektas susilaukė puikių atgarsių visoje Lietuvoje. Kauno pilyje buvo parodytas spektaklis „Giesmė apie Mindaugą“, dedikuotas kompozicijos autoriaus ir režisieriaus Vytauto Grigolio atminimui. Šiame spektaklyje sceninės adaptacijos režisieriaus amplua debiutavo Vytautas Rumšas. Šią vasarą užsimezgė dar viena festivalio tradicija: koncertas „Johann Strauss muzika ant vandens“ Kauno jachtklube. „Didžiuoju valsų karaliumi“ tituluojamo kompozitoriaus muziką atliko Lietuvos nacionalinis orkestras, diriguojamas Juozo Domarko. XI festivalyje įvyko 40 renginių.

XII Pažaislio muzikos festivalį pradėjo Pažaislio vienuolyne nuskambėjusi „The Queen Symphony“, sukurta pagal Freddie Mercury ir grupės „Queen“ dainas. Projektas sulaukė išskirtinio publikos dėmesio – koncerte apsilankė  kone 5000 klausytojų. Šio festivalio programoje atsispindėjo visoje Europoje minėtas 400-asis operos žanro gimtadienis: pirmą kartą Kaune atlikta XVI a. italų kompozitoriaus Orazio Vecchi madrigalinė komedija „Amfiparnasas“, išskirtinės traukos koncertine erdve tapusiame Babtyno-Žemaitkiemio dvare nuskambėjo lygiai prieš šimtą metų parašyta Miko Petrausko opera „Birutė“, jaudinančią jaunos moters istoriją žiūrovams pasakojo Ástor Piazzolla tango opera „Maria de Buenos Aires“. XII festivalyje įvyko 37 renginiai.

XIII Pažaislio muzikos festivalis klausytojams dovanojo premjerą – Vytauto Didžiojo universiteto salėje atlikta koncertinė Martin Gellner, Werner Stranka ir Kim Duddy latin pop operos „Carmen Cubana“ versija, padedant atlikėjams iš 9 šalių, pasakojo sukrečiančią Karmen iš Kubos istoriją. Babtyno-Žemaitkiemio dvaras nesutalpino visų norinčių pasiklausyti jaudinančios fado muzikos, kurią atliko populiariausia jaunosios kartos Portugalijos solistė Joana Amendoeira. Klasikos gurmanai sulaukė net dviejų aukščiausio lygio kamerinių orkestrų pasirodymų – koncertavo Sauliaus Sondeckio diriguojamas Ermitažo kamerinis orkestras iš Rusijos ir svečiai iš Šveicarijos „Camerata Bern“. XIII festivalyje įvyko 39 renginiai.

Į XIV Pažaislio muzikos festivalio koncertą Kauno valstybinėje filharmonijoje susirinkusi publika stebėjosi unikalaus ansamblio „The Bowed Piano Ensemble“ meistriškumu. Dešimt muzikantų vienu koncertiniu fortepijonu išgavo neįtikėtinus sąskambių derinius, prilygstančius simfoninio orkestro spalvų įvairovei. Gitaros virtuozų kanadietės Dale Kavanagh ir vokiečio Thomas Kirchhoff duetas „Amadeus“ sulaukė tokio populiarumo, kad atlikėjams teko surengti papildomą koncertą. Babtyno-Žemaitkiemio dvare klausytojai pirmą kartą festivalio istorijoje išgirdo profesionaliai valdomą lūpinę armonikėlę, kuria, pritariant styginių ansambliui „Camerata Klaipėda“ ir smuikininkui Vilhelmui Čepinskiui, grojo virtuozas iš Italijos Gianluca Littera. XIV festivalyje įvyko 32 renginiai.

XV Pažaislio muzikos festivalyje neįprastu amplua debiutavo vienas garsiausių pasaulyje violončelės virtuozų Aleksandr Kniazev iš Rusijos. Šis apvaizdos mylimas muzikas vargonais atliko Johanno Sebastiano Bacho kūrinius. Ypatingu festivalio akcentu tapo pasaulinė flamenko aistrą ir klasikinės muzikos sodrumą vienijančio Andreas Maria Germek projekto premjera. Nors projekto užsakovu buvo orkestras iš Austrijos, jį aplenkė Kauno miesto simfoninis orkestras, diriguojamas Martyno Staškaus. XV festivalyje įvyko 36 renginiai.

XVI Pažaislio muzikos festivalis tapo tikra orkestro muzikos fiesta – didingos partitūros skambėjo net septyniuose koncertuose. Greta ryškiausių Lietuvos kolektyvų pasirodė užsienio svečiai: egzotiškasis Taipėjaus filharmonijos orkestras iš Taivano bei visą savaitę Kaune repetavęs bei koncertavęs Baltijos jaunimo filharmonijos orkestras, vadovaujamas Kristjan Järvi. Baigiamajame festivalio koncerte skambėjo Giacomo Puccini opera „La Rondine“, kur pagrindinius vaidmenis atliko viešnia iš JAV Elaine Alvarez ir publikos numylėtinis Edgaras Montvidas. XVI festivalyje įvyko 37 renginiai.

Daugelį XVII Pažaislio muzikos festivalio renginių lydėjo Jono Mačiulio-Maironio aura. Savuosius pasirodymus poeto 150-mečiui dedikavo Kauno valstybinis choras, Lietuvos kamerinis orkestras, Valstybinis Vilniaus kvartetas kartu su solistu Liudu Mikalausku, o Valstybės dieną Kauno pilyje režisierius Vytautas Rumšas publikai pateikė savąją paskutinės Maironio istorinės draminės trilogijos dalies „Didysis Vytautas – karalius“ viziją. Klausytojai išgirdo eilę pasaulinio garso atlikėjų: legendinį smuikininką Pierre Amoyal, sensacingąjį pianistą Miroslav Kultyšev, balalaikos virtuozą Aleksej Arkhipovskij, vieną ryškiausių pasaulio altininkų Maxim Rysanov. Baigiamajame festivalio koncerte klausytojai mėgavosi Ispanijos aistromis ir energija alsuojančiu žanru – sarsuela. XVII festivalyje įvyko 37 renginiai.

XVIII Pažaislio muzikos festivalis minėjo daugelį iškilų datų: tarmių metams buvo dedikuota Vidmanto Bartulio projekto „Mūsų Lietuva“ premjera, nemaža koncertų buvo skirta žemaičių krikšto 600-ųjų metinių iškilmėms, skambėjo kompozitorių Giuseppe Verdi ir Richard Wagner 200-osioms gimimo metinėms skirtos programos. Išskirtiniu festivalio akcentu tapo Metropolitan operos žvaigždžių Dmitri Hvorostovsky, Barbara Frittoli, Stefano Secco ir Ildar Abdrazakov koncertas su Kauno miesto simfoniniu orkestru, diriguojamu maestro Constantine Orbelian. Ypatingo publikos dėmesio sulaukė flamenko ritmais užbūręs Carlos Piñana su grupe iš Ispanijos, tradicinę Kolumbijos kultūrą pristačiusios salsa šokio grupės „Swing Latino“ pasirodymas bei cimbolais grojančio čardašo karaliaus Giani Lincan koncertas. XVIII festivalyje įvyko 41 renginys.

XIX Pažaislio muzikos festivalis džiugino klausytojus nepaprasta programų įvairove ir renginių gausa. Koncertų ciklą, skirtą 300-osioms Kristijono Donelaičio gimimo metinėms, vainikavo Kauno pilyje parodyta premjerinė Remigijaus Baltrušaičio drama „Donelaitis“, taip pat buvo minimos ir kitos iškilių kūrėjų ar reikšmingų įvykių sukaktys. Festivalis išlaikė tradiciją sukviesti į Lietuvą iškiliausius mūsų tautiečius, skleidžiančius savo talentą užsienio šalyse, bei pristatyti vis naujus įvairiausių žanrų atlikėjus iš kitų kraštų. Džiugino fortepijono legenda tituluojamo Ivo Pogorelich pasirodymas, Ruslan Vilensky violončelės ir Paolo Russo bandonijos duetas, egzotišku instrumentu – hangu muzikuojantis Bruno Bieri, tolimosios Kolumbijos dainas ir šokius atliko Tato Marenco vadovaujama grupė „Via 40“, o egzotišką Alžyro muziką klausytojams pristatė grupė „Koum Tara“. XIX festivalyje įvyko 42 renginiai.

XX Pažaislio muzikos festivalio motto – „kuriantis tradicijas“. Džiugu įvertinti per festivalio gyvavimo metus sukurtas tradicijas – kasmet surengiamas Lietuvos Valstybės dienai skirtas spektaklis Kauno pilyje, klausytojus džiugina iškiliausi Lietuvos ir pasaulio atlikėjai, tradiciškai paminimi Žolinės atlaidai Pažaislyje, laikui nepavaldi Johanno Strausso muzika skamba Jachtklube, kiekvienais metais atrandamos naujos koncertų erdvės – šį kartą Jonavos Joninių slėnis, Kelmės evangelikų liuteronų ir Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios. XX festivalis minėjo 250-ąsias Mykolo Kleopo Oginskio bei 140-ąsias Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metines, dviejų Lietuvos tenorų – Virgilijaus Noreikos bei Edgaro Montvido jubiliejus. Festivalyje nestigo ir populiariosios bei tradicinės muzikos –  aistringojo ispaniško flamenko,  ilgesingojo fado, Chakasijos folkloro tradicinę muziką atliko ansamblis „Ülger“, Gruzijos kalnų magija skleisis ansamblio „Chveneburebi“ pasirodymuose, Šanchajaus istorijas mušamaisiais ir unikaliu instrumentu xala III, kuriuo grojama šokant, pasakojo šveicarų duetas „Duo Losinger Eser“. XX festivalyje įvyko 40 renginių.

XXI Pažaislio muzikos festivalio programoje pirmą kartą surengti varpų muzikos koncertai „Skambančios varpų istorijos“ Kaune, Vilniuje bei Klaipėdoje. Ypatingasis festivalio svečias – Amerikos jaunimo orkestras, klausytojus džiugino ilgametis Astoro Piazzolla bendražygis, tango pianistas Pablo Ziegler, surengęs koncertą kartu su vienu ryškiausių latvių kilmės jaunosios kartos violončelininku Ruslan Vilensky, klausytojus džiugino svečiai iš Suomijos „Saimaa Sinfonietta“, pasaulinio garso violončelininkai – David Geringas (Vokietija) bei Alexander Kniazev. Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai Kauno pilyje publikai parodyta Vinco Krėvės drama „Šarūnas“. Festivalis įžengė į naujai atgimusį, nuostabios gamtos apsuptą Paliesiaus dvarą, esantį rytiniame Lietuvos pakraštyje. XXI festivalyje įvyko 42 renginiai.

XXIII festivalyje skambėjo net 43 programos, atliekamos tradicinių festivalio erdvių statusą įgijusiose Kauno ir artimiausių rajonų koncertų salėse, bažnyčiose, nuostabiausių dvarų menėse bei klausytojų pamėgtose netradicinėse erdvėse. Šį kartą festivalį įspūdinga, operos žanrui pašvęsta programa, pradėjo Modesto Pitrėno diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir du puikūs solistai: Sandra Janušaitė bei Almas Švilpa. Baigiamajame koncerte Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras ir publikos mylimi solistai Edgaras Montvidas bei Kostas Smoriginas, diriguojant Gintarui Rinkevičiui, atliko iškilų Giacomo Puccini kūrinį „Messa di Gloria“.

Festivalio renginiuose paminėtos kompozitoriaus Claudio Monteverdi 450-osios gimimo metinės, 500-osios reformacijos Lietuvoje metinės. Centrine festivalio ašimi tapo dramos spektaklio inscenizacija vakaro prietemos gaubiamose Kauno pilies prieigose – naujam gyvenimui buvo prikelta legendinė Juozo Grušo drama „Barbora Radvilaitė“.

Tarp gausybės svečių iš įvairių užsienio šalių klausytojai turėjo galimybę mėgautis Europos sąjungos jaunimo orkestro ir pasaulinio garso solisto – švedų trombonininko Christiano Lindbergo koncertu, Raudondvario dvaro menų inkubatoriuje aidėjo temperamentingi fatališkojo flamenko ritmai, naujai festivalio atrastoje erdvėje – Pakruojo rajone esančio Akmenėlių dvaro klojime apie neblėstančias amžinojo tango aistras pasakojo kvartetas „Ma’Tango“, o vienoje charizmatiškiausių festivalio erdvių – Babtyno-Žemaitkiemio dvare į bendrą siautulį susiliejo džiazas, klasika ir afrokubiečių ritmai, kuriuos meistriškai į vientisą audinį supynė iš Kubos kilusios atlikėjos Yilian Cañizares suburta grupė.

Reikšmingiausias šio festivalio akcentas – Lietuvos valstybingumo šimtmetis, kuriam buvo dedikuota nemaža dalis koncertų. Itin džiugiu įvykiu tapo festivalio bendradarbiavimas su augančiomis Kauno miesto ir regionų bendruomenėmis. Festivalį Maestro Virgilijaus Noreikos atminimui dedikuota programa pradėjo Gintaro Rinkevičiaus diriguojamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir trys puikūs solistai: buvęs V. Noreikos mokinys Edgaras Montvidas bei du pirmojo V. Noreikos vardo dainininkų konkurso laureatai Tetiana Zhuravel ir Modestas Sedlevičius. Baigiamajame koncerte Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras ir rinktiniai solistai, diriguojant G. Rinkevičiui, atliko Laimio Vilkončiaus roko operą „Eglė“.

Kauno pilies prieigose festivalis klausytojams pateikė dar neregėtą kūrinį – muzikinę-dokumentinę dramą „Lietuva – Valstybė“, sukurtą pagal latvių dramaturgo Mārtiņšo Zīvertso tragediją „Mindaugo valdžia“.

Kauno valstybinis choras festivalio klausytojams padovanojo naująjį Vidmanto Bartulio koncertinį projektą „Taip niekas tavęs nemylės“, apdainuojantį mūsų šalies šimtmečio istoriją, akademinio dainavimo gerbėjus džiugino mecosoprano Justinos Gringytės ir Petro Geniušo parengta programa, o Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje salėje klausytojus kerėjo kubietiški motyvai, kuriuos programoje „Svaiginanti Kuba“ dovanojo „Latin Grammy“ laureatai, grupė „Son Del Nene“. XXIII Pažaislio muzikos festivalyje skambėjo 43 programos.

Devizą „#Pažink“ pasirinkęs festivalis pasiūlė gausybę renginių įvairiausių žanrų gerbėjams. Minėdamas penkiolikos metų sukaktį nuo didžiausios istorijoje Europos Sąjungos plėtros bei Lietuvos įstojimo į šią sąjungą, XXIV Pažaislio muzikos festivalis klausytojus pakvietė į daugiau nei keturias dešimtis koncertų.

Festivalis sveikino kūrybinės veiklos penkiasdešimtmetį švenčiantį Kauno valstybinį chorą ir garbingą jubiliejų minintį kompozitorių Giedrių Kuprevičių, taip pat paminėtos kompozitorių Juozo Naujalio, Eduardo Balsio bei Stanislovo Moniuškos jubiliejinės sukaktys, kūrybinės veiklos dvidešimtmetį rečitaliu Kauno valstybinėje filharmonijoje paminėjo publikos numylėtinis tenoras Edgaras Montvidas.

XXIV Pažaislio muzikos festivalis kvietė klausytojus pažinti Europos Sąjungos šalių kultūras per jų istoriją, gamtos savitumą, tautinių mažumų naratyvą. Vakarų Europos kultūra, muzika ir tradicijos, talentingi atlikėjai, pasklidę po visą pasaulį – vienas reikšmingiausių Europos Sąjungą pasaulyje identifikuojančių bruožų. Šių metų festivalio koncertuose pirmą kartą skambėjo visų 28 Europos Sąjungos šalių muzika, o daugelyje koncertų atlikėjai klausytojams padovanojo bent po vieną Lietuvoje dar neskambėjusį kūrinį.

Originalią bei savitą Europos šalių muziką Pažaislio muzikos festivalio klausytojai galėjo pažinti ne viename koncerte. Čekų kompozitorių kūrybą pristatė styginių kvartetas „Epoque Quartet“, Skandinavijos ir Baltijos šalių kūrėjų garsai liejosi bendrame projekte su festivaliu „O/Modernt“, apie spalvingąją Bulgariją muzikos garsais pasakojo trimitininkas Miroslavas Petkovas ir „Bodurov trio“. Romantiškąją ir klasicizmo epochos Europą fortepijono klavišais apdainavo Vokietijoje reziduojantis kinų kilmės pianistas Haiou Zhangas, centrinės Europos kūrėjus pažinti kvietė tenoras Mindaugas Zimkus, altininkas Ainis Kasperavičius ir pianistė Paulė Gudinaitė, o visų Europos Sąjungos šalių kompozitorių kūrybą vieno koncerto metu į bendrą skambesį suliejo pianistas iš Lenkijos Wojciechas Waleczekas.

Išskirtinę patirtį klausytojams pasiūlė Kauno miesto simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras bei Kauno styginių kvartetas, diriguojant Adrijai Čepaitei atlikę Pauliaus Jurgučio režisuotą muzikinį-vizualinį projektą „Kaunas. Prisikėlimas I“.

Jubiliejinis XXV Pažaislio muzikos festivalis, nepaisydamas pandemijos ir visą pasaulį sukrėtusių negandų, kvietė klausytojus vėl susitikti ir kartu išgyventi muzikos fiestą! Renginius lydėjo kaip niekad daug gražių sukakčių: Pažaislio muzikos festivalis vyko 25-ąjį kartą, Šv. Kazimiero seserys, reziduojančios Pažaislio vienuolyne, minėjo Kongregacijos įsikūrimo Lietuvoje 100 metų sukaktį, šventėme kompozitorių Ludwigo van Beethoveno 250-ąsias, Frederico Chopino 210-ąsias bei Leopoldo Godowskio 150-ąsias gimimo metines.

Pradedamajame jubiliejinio festivalio koncerte susibūrė žinomiausi atlikėjai: pasaulinį populiarumą pelnęs tenoras Edgaras Montvidas, visuose žemynuose Lietuvą garsinantis pianistas Lukas Geniušas, skambusis Kauno valstybinis choras ir iššūkių nebijantis Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-ies metų sukaktis buvo paminėta baigiamajame Pažaislio muzikos festivalio koncerte – skambėjo Almicare Ponchielli operos „Lietuviai“ koncertinis atlikimas, kuriame pagrindines partijas atliko Jūratė Švedaitė (sopranas), Mickael Spadaccini (tenoras, Italija) bei kiti solistai, dalyvavo Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, dirigavo maestro Modestas Pitrėnas. Laisvo ir veržlaus muzikavimo pasiilgusius klausytojus kvietėme pasimėgauti akordeonininko Martyno Levickio ir jo suburto kamerinio ansamblio „Mikroorkéstra“ programa „Music for a while“. Išskirtine programa, parengta su Kauno miesto simfoniniu orkestru ir dirigentu Vytautu Lukočiumi, žiūrovus džiugino neprilygstamasis Eskamiljo – Kostas Smoriginas jaunesnysis, švenčiantis savo 40-ies metų jubiliejų, ir gausybę įsimintinų vaidmenų sukūręs aktorius Kostas Smoriginas vyresnysis. Premjerą, skirtą šviesios atminties kompozitoriui Vidmantui Bartuliui (1954–2020) prisiminti, paruošė Kauno valstybinis choras, jo meno vadovas bei dirigentas Petras Bingelis ir aktorius Dainius Svobonas.

Į savo rečitalius puikios akustikos Kauno valstybinės filharmonijos Didžiojoje salėje pakvietė pianistė Mūza Rubackytė, Justina Gringytė ir Petras Geniušas, taip pat svečiai iš Austrijos – fortepijoninis trio „TrioVanBeethoven“.

Festivalio naujiena tapo edukacinis kultūrinio turizmo renginių ciklas „Pažink“, kuriame mažesnės apimties koncertai buvo jungiami su ekskursijomis ir pažintinėmis edukacijomis Kaune ir kituose Lietuvos miestuose.

26-asis festivalis pasitiko klausytojus iškalbingu moto – „Nauja. Klasika“, kurį atspindi per ketvirtį amžiaus susiformavusios festivalio veiklos kryptys: ištikimybė tradicijoms ir nuolatinė naujų raiškos būdų paieška. Šias kryptis nuoširdžiai puoselėjo nelauktai mus palikęs ilgametis festivalio meno vadovas, šviesaus atminimo profesorius Petras Bingelis. Tokiai perspektyvai pritaria ir naujasis Pažaislio muzikos festivalio meno vadovas – visame pasaulyje pripažintas operos solistas Edgaras Montvidas.

Pirmą kartą Lietuvoje suskambėjo Giacomo Puccini opera „Vilisės“, atliekama Gintaro Rinkevičiaus diriguojamo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro, Kauno valstybinio choro, Kamilės Bonté, E. Montvido ir Vytauto Juozapaičio, o festivalį užbaigė didingi Giuseppe Verdi „Requiem“, dedikuoto maestro P. Bingelio atminimui, sąskambiai. Greta Juozo Domarko diriguojamo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro giedojo Kauno valstybinis choras ir visa Lietuvos operos žvaigždžių plejada: Vida Miknevičiūtė, Justina Gringytė, E. Montvidas ir Kostas Smoriginas. Senosios muzikos ansamblio iš Šveicarijos „Profeti della quinta“ koncertu buvo paminėtos Pažaislio vienuolyno fundatoriaus Kristupo Zigmanto Paco 400-osios gimimo metinės. Ypatingas festivalio svečias – šiuolaikinė opera. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre publika turėjo progą išvysti Vaivos Grainytės, Linos Lapelytės ir Rugilės Barzdžiukaitės operą „Geros dienos!“. Pirmą kartą Pažaislio festivalyje surengtas koncertas visai šeimai, kuris tapo ir pirmuoju autistiškiems vaikams ir jų šeimoms draugišku klasikinės muzikos koncertu Lietuvoje.

XXVII festivalis surengtas visa širdimi tikint Ukrainos pergale ir taika pasaulyje. Juk muzika padeda svajoti, tad festivalio programoje – išsvajoti atlikėjai, aktualiausi kūrėjų darbai, muzikos pasaulio žvaigždžių pasirodymai, nauji vardai ir debiutai. Muzikinės vasaros pradžią paskelbė gražiausi George Gershwin operos „Porgis ir Besė“ fragmentai, o vainikavo ištraukos iš vienos dažniausiai pasaulyje statomų operų – Georges Bizet „Karmen“. Kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus atminimui skirtame koncerte skambėjo oratorijos „Paskutinės pagonių apeigos“ ir „Epitafija praeinančiam laikui“, Pažaislio publika pirmoji išgirdo charizmatiškojo pianisto Alexander Paley suburto ansamblio „Paleasis“ oficialaus debiuto koncertą. Festivalyje lied žanro programą atliko baritonas Benjamin Appl bei pianistas Simon Lepper, klausytojus užbūrė karščiausiu pasaulio gitaristu užsienio žiniasklaidoje tituluojamo, Juodkalnijoje gimusio Miloš Karadaglić gitaros rečitalis, o pianistė Tricia Dawn Williams iš Maltos pristatė avangardinio fortepijono portretą. Festivalio klausytojai turėjo unikalią progą susipažinti su penkiasdešimt metų gyvuojančiu senosios muzikos ansambliu „Huelgas Ensemble“ (Belgija).

Įsijungdamas į „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programą, XXVII Pažaislio muzikos festivalis pristatė du išskirtinius projektus: Maltos kompozitoriaus Ruben Zahra operą vaikams „Kirana“ ir programą „Pasaulio muzikos žvaigždės Pažaislyje“, kur, bendradarbiaudama su Kauno miesto simfoniniu orkestru bei Kauno valstybiniu choru, pasaulinio garso ukrainiečių dirigentė Oksana Lyniv kartu su savo tautiečiais – baritonu Andrei Bondarenko ir smuikininku Andrii Murza atliko programą, skirtą savo karo kamuojamai Tėvynei. Visos lėšos, surinktos už į šį koncertą parduotus bilietus, buvo skirtos nuo karo nukentėjusiam Ukrainos jaunimo simfoniniam orkestrui paremti.

XXVIII Pažaislio muzikos festivalis įrėmino dvi didžiulio publikos susidomėjimo sulaukusios operos – Pietro Mascagni‘o „Kaimo garbė“ ir pirmą kartą Lietuvoje skambėjusi lenkų kompozitoriaus Karolio Szymanowskio opera „Karalius Rogeris“. Festivalyje atlikti ir du monumentalūs iškilių Lietuvos kompozitorių opusai: Onutės Narbutaitės oratorija „Centones meae urbi“ bei Algirdo Martinaičio oratorijos „Tikėjimo ir vilties invokacijos“ premjera. Tarp pasaulinio garso atlikėjų, pasirodžiusių festivalyje, šiemet itin ryškūs buvo: fortepijono meistrai Jan Krzysztof Broja (Lenkija), Alexander Paley (Lietuva-JAV), Marek Toporowski (Lenkija); britų senosios muzikos ansamblis „The Gesualdo Six“; flamenko baleto trupė bei muzikai iš Ispanijos su flamenko šokio spektakliu „Hamletas“; garsiausiuose pasaulio operos teatruose dainuojantys solistai: Lauren Fagan (sopranas, Australija), Aleksandrs Antonenko (tenoras, Latvija), Andrei Bondarenko (baritonas, Ukraina), Brett Polegato (baritonas, Kanada-Italija). Festivalio cikle „Nauji vardai“ debiutavo Gabrielė Kupšytė (mecosopranas) ir Modestas Sedlevičius (baritonas), intriguojančią programą pristatė netikėtas duetas – klarnetininkė Morta Kačionaitė ir gitaristė iš Jungtinės Karalystės Alexandra Wittingham. Pažaislio muzikos festivalio programoje kasmet skamba įvairių žanrų muzika, tad 2023 m. klausytojai išgirdo „Vilnius Jjazz Ensemble 11“ su dainininke Kotryna Juodzevičiūte bei minimalistinio indie folko stiliaus duetą su elektronikos prieskoniu – grupę „Kamanių šilelis“.

XXIX festivalyje skambėjo išskirtinių atlikėjų – pirmą kartą Baltijos šalyse viešėjusios damos Sarah Connolly bei Grammy laureatės Nicole Zuraitis koncertai, atlikta dar Lietuvoje neskambėjusi Jules Massenet opera „Teresė“, įvyko Laimio Vilkončiaus operos „Pasaulio sutvėrimas“ premjera. Festivalis kvietė klausytojus vis iš naujo atrasti klasikinės muzikos žanrą, pasiūlydamas koncertus netradicinėse vietose ir naujais formatais: muzikinius piknikus ant BLC verslo centro stogo terasos bei bundančiame Žemosios Panemunės dvare, unikalų koncertą Lietuvos banko Kauno rūmuose.
Išskirtiniai koncertai surengti operos genijaus Giacomo Puccini 200-osios gimimo metinių proga, skambėjo kompozitoriaus Vidmanto Bartulio, kuriame būtų sukakę 70 metų, muzika, surengtas 80-ąjį jubiliejų švęsiančio kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus kamerinės muzikos koncertas, kurio programoje atliktos menininko kolegų – Z. Bružaitės, Š. Nako ir A. Jasenkos kūrinių premjeros. Kauno filharmonijos salėje keturiais fortepijonai grojo keturi Geniušai: Anna, Lukas, Petras ir Julius, rečitalius surengė Lietuvos bei kitų šalių menininkai: Edgaras Montvidas, Simon Lepper, Can Cakmur (fortepijonas, Turkija), baritonas Eugenijus Chrebtovas.  Muzikinė istorija „Vienaragio mįslė“ kvietė pačius mažiausius klausytojus, o V. Bartulio operėlė vaikams „Oginskio vaikystė“ į spektaklio atlikimą greta profesionalių atlikėjų įtraukė ir jaunuosius muzikantus.