2025 m. švenčiame vieno įtakingiausių kompozitorių muzikos istorijoje 500-ąjį gimtadienį – Giovanni Pierluigi da Palestrina (1525–1594) buvo pagrindinis Vatikano kompozitorius kontrreformacijos laikais, o jo kūriniai skambėjo visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje.
Jis padarė precedento neturinčią įtaką savo laikų ir vėlesnių laikų muzikai (pvz. Johanas Sebastianas Bachas gilinosi į Palestrinos muziką, kopijavo ir atliko vienas jo mišias). Be to, Palestrina turėjo didžiulę įtaką Vazų dvarui: trys tiesioginiai jo mokiniai (Annibale Stabile, Asprilio Pacelli ir Giovanni Francesco Anerio), kūrę muziką svarbiausioms Romos ir Vatikano bažnyčioms, nuo XVI a. pabaigos dirbo kapelmeisteriais Vazos dvare. Šių dienų muzikologai teigia, kad per šiuos mokinius Palestrinos muzika evoliucionavo Lietuvoje. Drąsiai galime sakyti, kad be Palestrinos palikimo Lietuvos muzikos paveldas nebūtų toks pats.

Aktyviausias Lietuvos senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“ švenčia šį didingą jubiliejų su aštuonių koncertų ciklu ir nauja programa, kurioje skambės Palestrinos ir Vazų dvare dirbusių jo mokinių muzika, atliekama šešių lietuvių dainininkų a cappella, diriguojant ansamblio meno vadovui Rodrigo Calveyrai, giliai studijavusiam Palestrinos kompozicijos meną.
Programos šerdį sudarys garsiosios, svarbų istorinį vaidmenį atlikusios mišios „Missa Papae Marcelli“ – tai viena svarbiausių visų laikų kompozicijų! 1562–1563 m. vykusiame Trečiajame Tridento susirinkime buvo svarstoma, ar nereikėtų uždrausti polifoninę muziką naudoti Katalikų Bažnyčioje, kadangi jos klausantiems tikintiesiems buvo sunku suprasti giedamus žodžius. Jei Bažnyčia būtų įvykdžiusi šį draudimą, visa muzikos evoliucija būtų pasukusi kitu keliu…  Būtent šiame istoriniame kontekste Palestrina sukūrė mišias „Missa Papae Marcelli“, dedikuotas popiežiui Marcello II. Paprastas, raiškiu tekstu išsiskiriantis „Missa Papae Marcelli“ stilius įtikino kardinolą Carlo Borromeo, kad polifonija gali būti suprantama ir kad tokia muzika kaip Palestrinos yra pernelyg graži, kad būtų uždrausta bažnyčioje.
Greta minėtų mišių programoje skambės Palestrinos „Jeremijo raudos“ ir motetas pagal „Giesmių giesmės“ tekstą, taip pat Vazų dvare dirbusių jo mokinių A. Stabile bei A. Pacelli motetai.

Palestrinai skirtas „Canto Fiorito“ koncertų ciklas siekia atgaivinti šio nuostabaus, Lietuvos muzikos paveldui svarbaus kompozitoriaus atminimą, ir atšvęsti vieno svarbiausių visų laikų muzikos kūrėjų 500-ąjį gimtadienį.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba
Projektą organizuoja „Canto Fiorito“ (daugiau www.cantofiorito.lt)