Neįtikėtino talento kompozitorius George‘as Gershwinas ir neeilinės charizmos akordeono virtuozas Martynas Levickis – šios dvi išskirtinės asmenybės susitiks Pažaislio muzikos festivalio scenoje, palydimos klausytojų mylimo Kauno miesto simfoninio orkestro. Klausytojai koncerte išgirs paties Martyno Levickio aranžuotą ir specialiai akordeonui pritaikytą „Rhapsody in Blue“ versiją (originalioje versijoje solo partiją atlieka fortepijonas) bei ištraukas iš prancūzų genijaus Georgeso Bizet „Karmen siuitos“, kurioje taip pat karaliaus akordeonas.

„Rhapsody in Blue“ sukūrimo istorija išties verta atskiro aprašymo. Iki tol miuziklus ir dainas muzikos salonams kūrusiam G. Gershwinui pagrindiniu postūmiu, privertusiu kompozitorių įžengti į akademinės muzikos mišką, tapo Paulo Whitemano, vieno geriausių Jungtinių Amerikos Valstijų popmuzikos orkestrų vadovo, skambutis. Į jo pasiūlymą parašyti džiazo stiliaus kūrinį orkestrui G. Gershwinas atsakė ne entuziastingai, nes buvo užsiėmęs eiliniu Brodvėjaus projektu. Tačiau jo kompozicinės smegenys įsijungė. Improvizuodamas kartą jis užčiuopė įtaigią lyrinę temą. Gera tema, – turbūt pagalvojo jis, – bet nemanau, kad tiktų dainai. Ne formatas. Ir staiga… per biliardo turnyrą tarp muzikantų, kuriame dalyvavo G. Gershwinas, prie jo tiesiog pribėgo brolis Aira. Atsitiktinai atverstame laikraštyje jis aptiko žinutę, kad garsusis kompozitorius G. Gershwinas kuria džiazo koncertą ir kad šį kūrinį už mėnesio atliks P. Whitemano orkestras. Reikia nedelsiant imtis darbo, bet kaip? Forma, perėjimai, temų plėtojimas, tonacijų planas, faktūros tipai, orkestruotė… Kažkoks siaubas… G. Gershwinui nušvitęs sumanymas rašyti fortepijonui ir orkestrui staiga įžiebė visą sukauptą kūrybinį potencialą. Ir tai buvo teisingas sprendimas. P. Whitemanas nusprendė surengti didžiulį trijų valandų koncertą – edukaciją iškalbingu pavadinimu „Kas yra amerikietiška muzika?“. Tikslas buvo kilnus: supažindinti publiką, o dar svarbiau – akademinės muzikos korifėjus, su visa džiazo istorija, pradedant vežikų bliuzu ir baigiant naujausiais džiazo muzikos pasiekimais, t. y. naujai sukurtu G. Gershwino kūriniu. Tarp pakviestųjų į koncertą buvo Sergejus Rachmaninovas, Igoris Stravinskis, Leopoldas Stokowskis, Jascha Heifetzas, Fritzas Kreisleris, Leopoldas Godowskis. Galima įsivaizduoti, kaip jie jautėsi, sėdėdami salėje greta plevėsų iš 28-osios gatvės ir popžvaigždžių, kokiais akmeniniais veidais jie klausėsi dainelių, tokių kaip „Mama loves Papa“… Baigiantis renginiui, auditorija atrodė pavargusi ir nuobodžiaujanti. Tačiau pasigirdus pirmiesiems klarneto glissando garsams, skelbiantiems – tai aš, G. Gershwinas! – viskas pasikeitė. Mieguista publika pabudo, pajutusi gaivų tikro XX a. vėjo gūsį. „Rhapsody in Blue“ sėkmė buvo svaiginanti.Šį legendinį kūrinį akordeonui pritaikęs M. Levickis „The Independent“ buvo apibūdintas kaip „neįtikėtinai talentingas žmogus, kuris vienas pats naujai išradinėja akordeoną“. Pats atlikėjas savo instrumentą vadina „stebuklinga magijos triukų dėžute“. Solistą scenoje lydės Kauno miesto simfoninis orkestras, su kuriuo per pastarąjį dešimtmetį Constantine‘as Orbelianas įrašė 20 albumų, iš kurių net keturi buvo nominuoti „Grammy“ apdovanojimams.