Lietuvoje gimusiai ir Vilniuje vokalo studijas pradėjusiai operos solistei JUSTINAI GRINGYTEI per kelerius pastaruosius metus pavyko atkreipti į save ir užsienio publikos bei kritikų dėmesį: 2015 m. tarptautinius operos apdovanojimus teikiantis fondas paskelbė ją geriausia metų jaunąja dainininke, o dienraštis „The Times“ jos vokalo techniką pavadino „verčiančia iš kojų“. Itin daug komplimentų pelnė lietuvės Karmen vaidmuo Nacionalinėse Anglijos ir Škotijos operose: savo „tvirtu it plienas, aistringai frazuojamu ir nepriekaištingai valdomu” balsu („The Guardian“) ji „valdo sceną, pakaičiui išspjaudydama vokalines linijas arba švelniai prie jų prisiliesdama  – valdinga ir čia pat trapi“ („The Scotsman“). Pastaruosiuose koncertiniuose sezonuose J. Gringytė atliko ryškius vaidmenis Georges Bizet „Karmen“, Vincenzo Bellini „Kapulečiai ir Montekiai“, Camille Saint-Saënso „Samsonas ir Dalila“, Hectoro Berliozo „Fausto pasmerkimas“, Giuseppe Verdi „Nabukas“ ir „Rigoletas“, Engelberto Humperdincko „Jonas ir Greta“ operų pastatymuose Lietuvos, Velso (Škotija), Londono (Anglija) operų, Maskvos (Rusija) didžiajame, Madrido (Ispanija) karališkajame teatruose, Lisabonoje (Portugalija) ir Palerme (Italija). J. Gringytės debiutinė kompaktinė plokštelė, kurioje skamba kartu su pianistu Iainu Burnside’u įrašytos visos Sergejaus Rachmaninovo dainos, 2014 m. pretendavo į itin prestižišką įrašų studijos „Gramophone“ apdovanojimą.

Tarp Lietuvos atlikėjų PETRAS GENIUŠAS išsiskiria muzikinių interesų įvairiapusiškumu ir nuolatinėmis, dažnai rizikingomis naujų išraiškos formų, nekasdieniškų muzikinių ir dvasinių potyrių paieškomis. Meistriškai įvaldęs platų klasikinių, romantinių ir šiuolaikinių kūrinių repertuarą, jis rengia rečitalius ir koncertuoja kaip solistas su simfoniniais orkestrais, įvairiais kameriniais ansambliais, solistais ir dirigentais. Tačiau klasikinio pianisto amplua jam per siauras, todėl neretai jį galima pamatyti ant scenos akompanuojantį dramos spektakliams, baletui ir net kabaretui, dalyvaujantį džiazo ir įvairius muzikos stilius kryžminančiuose projektuose. Jis nenuilstamai plečia savo muzikinį akiratį – nuo įvairių pasaulio tautų folkloro iki avangardinės muzikos, džiazo ir elektronikos. Grįžtamuoju ryšiu šie interesai praturtina ir P. Geniušo klasikinio muzikavimo praktiką. Šalia išlavinto muzikinio skonio, technikos ir jautrumo garsui, tai, matyt, yra viena vertingiausių šio pianisto savybių.

Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba 2018-uosius metus paskelbė Europos kultūros paveldo metais. Europos kultūros paveldo metų tikslas – paskatinti daugiau žmonių atrasti Europos kultūros paveldą, juo domėtis ir sustiprinti Europos bendrystės jausmą. Jau 23 metus Pažaislio muzikos festivalio koncertai vyksta kultūros paveldo objektuose. Kauno valstybinės filharmonijos pastatas (buvę Lietuvos Teisingumo ministerijos ir Seimo rūmai) – vienas iš jų!