Rugpjūčio 16 d. nepaprastą aurą skleidžiančioje Senojoje Zapyškio bažnyčioje Pažaislio muzikos festivalis pristatys koncertinę programą „Stygos ir klarnetas: nuo Mozarto iki Brahmso“, kurią atliks į darnų ansamblį susibūrusi tarptautinė atlikėjų grupė. Šios grupės nariai – patyrę muzikantai iš penkių Europos šalių, kuriuos vienija meilė muzikai ir muzikavimo drauge džiaugsmas. Ansamblyje gros smuikininkė iš Bulgarijos Yana Deshkova, tarptautinėje scenoje aktyviai koncertuojanti smuikininkė, šiuo metu einanti Aalborgo simfoninio orkestro koncertmeisterės pareigas Danijoje, violončelininkas iš Prancūzijos Romainas Garioud – Piotro Čaikovskio ir Mstislavo Rostropovičiaus konkursų laureatas, Paryžiaus konservatorijos absolventas, aktyviai koncertuojantis ir dėstantis tarptautinėse akademijose. Jurgis Juozapaitis – altininkas, kamerinės muzikos atlikėjas ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija docentas, meno daktaras, smuikininkė Barbora Valiukevičiūtė-Žeižytė – aktyviai koncertuojanti atlikėja, festivalio „Koncertai Burmistrui“ ir „Burmistro akademijos Merkinėje“ įkūrėja. Koncerto temine ašimi pasirinktą instrumentą – klarnetą prakalbins svečias iš Ispanijos Ayoze‘as Rodriguezas.

Wolfgango Amadeuso Mozarto keturių dalių Klarnetinis kvintetas A-dur laikomas pirmuoju šio žanro kūriniu ir visuotinai pripažįstamas kaip kamerinės muzikos šedevras. Kvintetas buvo sukurtas W. A. Mozarto bičiuliui ir vadinamajam ložės broliui Antonui Stadleriui, kuris ir sugrojo kūrinio premjerą. Tiesa, originali versija buvo skirta basetiniui klarnetui, gebančiam groti tercija žemiau nei gali šiuo metu įprastas instrumentas. Basetiniui klarnetui praradus populiarumą XIX a. pradžioje kvintetas buvo pritaikytas klarnetui „in A“.
1890 m. Johannesas Brahmsas – metų bėgyje neparašęs nė vieno naujo kūrinio ir besusimąstantis apie visišką kompozitoriaus karjeros nutraukimą – staiga atrado naują įkvėpimo šaltinį. Ir juo tapo kamerinis ansamblis su klarnetu. Čia, kaip ir W. A. Mozarto atveju, nebuvo apsieita be puikaus atlikėjo įsikišimo. Šį kartą juo tapo klarnetininkas Richardas Mülfeldas, turintis išskirtinę savybę – minkštą ir trapų garsą. Dėl šios savybės J. Brahmsas netgi prilipino klarnetininkui pravardę –Klarnetas–panelė. Tai lėmė esminį J. Brahmso Klarnetinio kvinteto bruožą – dainingumą ir lyriškumą. Kvinteto pradžioje ir paskutinėje dalyje kompozitorius išryškina specifiškai skambantį sumažintos kvartos intervalą. Tai – tarsi uždaras ratas, apie kurį kompozitorius rašė laiške Clarai Schumann: „Tereikia įsivaizduoti gyvatę, ryjančią savo pačios uodegą… istorija baigta, ratas užsidarė.“