Renginį pristato
Rugpjūčio 04d. 21:00 Kauno pilyje

Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus 75 metų jubiliejui paminėti. Giedrius Kuprevičius – opera PRŪSAI (pusiau sceninis atlikimas)


Atlikėjai

Režisierius – GEDIMINAS ŠEDUIKIS
Dirigentas – TOMAS AMBROZAITIS
Scenografė – SIGITA ŠIMKŪNAITĖ
Kostiumų dailininkė – SANDRA STRAUKAITĖ
Choreografas – AURELIJUS LIŠKAUSKAS
Režisieriaus asistentė – MILGINTA PALUBINSKAITĖ

Vaidmenys ir atlikėjai:
Herkus Mantas – MINDAUGAS ROJUS
Kristina – RASA ULTERAVIČIŪTĖ-KAZLAUSKIENĖ
Koltis – KĘSTUTIS NEVULIS
Samilis – ROKAS SPALINSKAS
Ragūnas – TADAS JAKAS
Eisutis – ARTUR PETRAŠKEVIČ
Nomeda – BEATA IGNATAVIČIŪTĖ
Lauma – DALIA KUŽMARSKYTĖ
Krivis – VILNIUS TRAKYS
Sachsė – ARTŪRAS KOZLOVSKIS
Ditrichas – GABRIELĖ KUČINSKAITĖ
Pasakotojai – ŠARŪNAS JUŠKEVIČIUS, VIRGINIJUS PUPŠYS
Tarnas – VIAČESLAVAS TARASOVAS
Hirkalsas  – ROLANDAS EINIKIS
Žinys (šamanas) – AURELIJUS LIŠKAUSKAS
Prūsai, kryžiuočiai – KLAIPĖDOS VALSTYBINIO MUZIKINIO TEATRO CHORO ARTISTAI
Vyr. chormeisteris Vladimiras Konstaninovas, chormeisteris Vytautas Valys
Dalyvauja
KLAIPĖDOS VALSTYBINIO MUZIKINIO TEATRO SIMFONINIS ORKESTRAS
Vyr. dirigentas Tomas Ambrozaitis


Programoje
Giedrius Kuprevičius- opera „Prūsai“ pagal J. Gušo tragediją „Herkus Mantas“

Bilietai
Bilietų kaina: 8 Eur
Bilietų kaina renginio dieną: 10 Eur

Sveikindamas kompozitorių Giedrių Kuprevičių su garbingu jubiliejumi XXIV Pažaislio muzikos festivalis rugpjūčio 4 d. kviečia kauniečius ir miesto svečius į vieną magiškiausių miesto vietų – Kauno pilies prieigas, kur nuskambės garbingą prūsų tautos praeitį apdainuojanti jubiliato opera „Prūsai“. Pagal Juozo Grušo dramą „Herkus Mantas“ pats libretą parašęs G. Kuprevičius 1995 m. scenos šviesą išvydusią operą dedikavo legendiniam Lietuvos tenorui Virgilijui Noreikai, tada atlikusiam pagrindinį vaidmenį. Pažaislio muzikos festivalis kviečia visus dar kartą pasigėrėti šiuo kūriniu, prieš metus sulaukusio antrojo pastatymo Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Kauno pilies prieigose nuskambės šio pastatymo adaptacija, pritaikyta naujai, dviejų didžiausių Lietuvos upių santakos įrėmintai erdvei.

Operos, kurios partitūrą atidaro autoriaus įrašas: „Skiriu išnykusių atminimui ir likusių perspėjimui“, siužetas pasakoja apie tragišką prūsų tautos likimą. Centre – istorinė asmenybė Herkus Mantas, kurio asmeniniai interesai kertasi su prūsų laisve. Prūsų vadas, draskomas vidinės kančios, abejoja, kurie interesai – asmeniniai ar visuomeniniai – svarbesni. Tauta negali be vado, o vadas be mylimos moters Kristinos. Kristinos meilė brandi ir altruistiška, bet nutraukti kryžiuočių ir prūsų karą – ne jos jėgoms. Prūsai nepasitiki, vokiečiai varžo asmeninę pasirinkimo laisvę, sūnus nepažįsta tėvo, o mylimas vyras yra kamuojamas abejonių. Tokią realybę pakelti sunkiau, nei žengti į pagonių aukojimui paruoštą laužavietę.

Kūrinyje kuriamos dvi priešiškos stovyklos – prūsų ir kryžiuočių. Pirmieji, ginantys savo laisvę, vaizduojami karingai. Juose gyva pagoniška dvasia ir tikėjimas gamtos jėga. Tačiau prūsų kariai neišvengia vienašališkumo – neapykanta kryžiuočiams stipresnė už sveiką protą. Kryžiuočiai – nykūs. Stingdanti tragedijos nuojauta sukuria įtampą, o Herkus Mantas, būdamas tikras savo tautos ir šalies patriotas iki galo eina negailestingos kovos prieš pavergėjus keliu.

Renginio vieta

Visos festivalio naujienos pašto dėžutėje

Festivalį pristato radijas
Mecenatas
Generalinis rėmėjas
Festivalio bankas
Pagrindiniai rėmėjai
Informaciniai partneriai
Festivalį finansuoja