Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas savo įkūrėjo Gintaro Rinkevičiaus, debiutavo 1989 m. Orkestro veikla prasidėjo Sąjūdžio metais ir klostėsi lygiagrečiai su atkurtos Nepriklausomybės istorija. Ne veltui pirmasis kolektyvo pavadinimas buvo Jaunimo simfoninis orkestras. Jauna valstybė, jauni muzikantai, jaunas dirigentas ir didžiulės ateities viltys. Nors jau po trejų veiklos metų suteiktas solidus Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vardas, muzikantai ir jų vadovas lig šiolei tęsia jaunatviškas tradicijas.
G. Rinkevičius ir jo orkestras tapo vienu iš jaunos valstybės, įsiaudrinusios visuomenės atsinaujinimo simbolių. Orkestro parengtos programos buvo lyg repertuarinis sprogimas sostinės muzikiniame gyvenime. Ambicingasis dirigentas ėmėsi pristatyti Lietuvos publikai negirdėtus monumentalius kūrinius – Richardo Wagnerio „Parsifalį“, Edwardo Elgaro „Gerontijaus sapną“, Arthuro Honeggero „Žaną d‘Ark ant laužo“, Williamo Waltono „Baltazaro puotą“, visas Gustavo Mahlerio simfonijas.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras Pažaislio muzikos festivalyje debiutavo 1999 metųjų metų baigiamajame koncerte atlikdamas G. Gershwin operą „Porgis ir Besė”.
