Gintaras Rinkevičius

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas

Gintaras Rinkevičius (g. 1960) – vienas ryškiausių Lietuvos menininkų, pelnęs tarptautinį pripažinimą. 1985 m. jo prasidedančiai karjerai didžiulį postūmį suteikė pergalė prestižiniame Tarptautiniame Herberto von Karajano dirigentų konkurse. 1988 m. G. Rinkevičius įkūrė Lietuvos valstybinį simfoninį orkestrą ir jam vadovauja daugiau nei ketvirtį amžiaus. Sykiu jis vysto kūrybinę veiklą užsienyje: 1996–2003 m. ėjo Latvijos nacionalinės operos meno vadovo ir vyriausiojo dirigento pareigas, 2007–2009 m. šiame teatre buvo pagrindinis kviestinis dirigentas, 2002–2005 m. dirbo Malmės operoje (Švedija) vyriausiuoju dirigentu. Nuo 2008 m. G. Rinkevičius yra Novosibirsko akademinio simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas ir meno vadovas, taip pat Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius. 2013 m. jis tapo Pasaulio taikos orkestro dirigentu bei tarybos nariu.

Tačiau labiausiai dirigento kūrybinė biografija neatsiejama nuo jo paties įkurto Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro, kurio veikla prasidėjo Sąjūdžio metais ir klostėsi lygiagrečiai su atkurtos Nepriklausomybės istorija. G. Rinkevičius ir jo orkestras tapo vienu iš jaunos valstybės, įsiaudrinusios visuomenės atsinaujinimo simbolių. Orkestro parengtos programos buvo lyg repertuarinis sprogimas sostinės muzikiniame gyvenime. Ambicingasis dirigentas ėmėsi pristatyti Lietuvos publikai negirdėtus monumentalius kūrinius – Richardo Wagnerio „Parsifalį“, Edwardo Elgaro „Gerontijaus sapną“, Arthuro Honeggero „Žaną d‘Ark ant laužo“, Williamo Waltono „Baltazaro puotą“… Jo dėka Lietuvoje prasidėjo Gustavo Mahlerio kūrybos recepcijos istorija, jis – pirmasis Lietuvos maleristas. Bėgant metams LVSO visas G. Mahlerio simfonijas ir kitus kūrinius atliko po kelis kartus, įrašė pilną jo kūrybos kompaktinių plokštelių komplektą. Su šia muzika G. Rinkevičius augo pats kaip interpretatorius ir subrandino orkestrą. Ją skleidžia ir kituose kraštuose kaip kviestinis dirigentas.

Kita G. Rinkevičiaus aistra – opera, nuo pat 1995-ųjų, kai Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje su LVSO atliko Richardo Wagnerio „Skrajojantį olandą“, režisuotą Oskaro Koršunovo. Gerokai vėliau operų pastatymų ėmėsi energingoji G. Rinkevičiaus bendražygė, režisierė Dalia Ibelhauptaitė („Pajacai“, Bohema“, „Užburtoji fleita“, „Verteris“, „Svynis Todas“, „Eugenijaus Oneginas“, „Katia Kabanova“, „Visos jos tokios“, „Jonas ir Greta“, „Trubadūras“, „Pelėjas ir Melisanda“) su jaunaisiais dainininkais, susitelkusiais į neoficialų „Bohemiečių“ sambūrį, dabar jau įsteigusiais oficialią trupę „Vilnius City Opera“.

Kaskart dideliais įvykiais tampa ir koncertiniai LVSO operų atlikimai. G. Rinkevičiaus dėka Vilniaus publika turėjo galimybę pirmąsyk gyvai išgirsti Richardo Wagnerio „Parsifalį“, Giuseppe Verdi „Simoną Bokanegrą“, Dmitrijaus Šostakovičiaus „Ledi Makbet iš Mcensko apskrities“, Juliaus Juzeliūno „Žaidimą“ ir kt.

Tačiau pirmąsias operas G. Rinkevičius pastatė dar anksčiau nei įkūrė LVSO. Jo kaip muzikinio teatro dirigento debiutas įvyko 1987 m. Vengrijos nacionaliniame teatre, kur jis pastatė W. A. Mozarto „Pagrobimą iš Seralio“. 1988 m. jo pastatyta Audronės Žigaitytės opera „Mažvydas“ savo veiklą pradėjo Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. 1993 m. su Amsterdamo muzikinio teatro trupe jis pastatė baletą pagal W. A. Mozarto „Requiem“, 1998 m. su G. Bizet opera „Karmen“ debiutavo Geteborgo operoje, o 2006 m. vadovavo G. Bizet operos „Karmen“ premjerai Škotijos operoje. G. Rinkevičius stato operas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, nuo 2003 m. yra kviečiamas diriguoti operos spektakliams Maskvos Didžiajame teatre. Visą pluoštą naujų operų G. Rinkevičius pastatė Latvijos nacionalinėje operoje („Nabukas“, „Aida“, „Traviata“, „Salomėja“, „Eugenijus Oneginas“, „Pikų dama“, „Ledi Makbet iš Mcensko apskrities“, „Užburtoji fleita“ ir kt.), ir Malmės operoje.

G. Rinkevičius koncertuoja su Berlyno, Veimaro „Staatskapelle“, Frankfurto prie Oderio, Tamperės, Kopenhagos Tivolio, Sankt Peterburgo filharmonijos, Rusijos nacionaliniu ir Rusijos valstybiniu, Odensės simfoniniu ir kitais orkestrais. Dirigentui plojo Kelno filharmonijos, Zalcburgo „Festspielhaus“, Londono „Albert Hall“, Paryžiaus „Champs Elysées“, Barselonos „Paleo della Musica“, Saragosos (Ispanija), Tamperės (Suomija), Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos Didžiosios salės, Maskvos filharmonijos ir kt. publika. G. Rinkevičius gastroliavo Europoje, Taivane, Honkonge, dirigavo tarptautiniuose festivaliuose, tarp kurių – Niono festivalis Šveicarijoje, „Estorilio pakrantės“ Portugalijoje, „Varšuvos ruduo“ Lenkijoje, „Europamusicale“ Miunchene, Čičesterio Didžiojoje Britanijoje, Šiaurės Vakarų Prancūzijoje. Dirigento pasirodymuose dalyvavo pasaulinį pripažinimą pelnę menininkai V. Urmanavičiūtė-Urmana, S. Larinas, M. Salminenas, B. Maisuradzė, K. Ricciarelli, V. Tretjakovas, J. Bašmetas, P. Donohoe, O. Kaganas, G. Kremeris, D. Geringas, R. Muraro ir kiti. G. Rinkevičius bendradarbiavo su režisieriais F. Zambello, M. Kimele, V. Kairiu, O. Koršunovu, D. Ibelhauptaite, J. Vaitkumi.

G. Rinkevičius – Sankt Peterburgo ir Maskvos P. Čaikovskio konservatorijų absolventas, trijų tarptautinių konkursų laureatas.

Už savo kūrybinę veiklą G. Rinkevičius susilaukė ne vieno apdovanojimo. Dirigentas pelnė Lietuvos, Latvijos, Portugalijos, Rusijos ir Norvegijos karalystės ordinus. Latvijoje jis buvo išrinktas Metų dirigentu (1999) bei apdovanotas Latvijos Didžiuoju muzikos prizu (1997, 2000). Lietuvoje jo nuopelnus vainikavo Nacionalinė kultūros ir meno premija (1994). 2010 m. jis pelnė „Metų šviesuolio“ apdovanojimą, 2014 m. G. Rinkevičiui įteiktas LR Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

Jūratė Katinaitė
lvso.lt

All the news in your mailbox

Festivalį pristato
Mecenatas
Generalinis rėmėjas
Festivalio bankas