Opera „Kaimo garbė“ (orig. Cavalleria rusticana) – žinomiausias ir sėkmingiausias Pietro Mascagni kūrinys. Pasirodžiusi Italijos scenose 1890 m., ji išsyk sulaukė didžiulio atgarsio ir tapo verizmo muzikos srovės pradininke, šios srovės manifestu, į pirmą planą iškeliančiu kasdienę buitį, psichologinius herojų išgyvenimus bei tamsiąsias žemiausių visuomenės sluoksnių gyvenimo puses.

Atvirai, su gaivalinga jėga išreikšta visaapimanti aistra – tai šios operos savybės, pelniusios jai neregėtą sėkmę. Žinoma, prie to prisidėjo ir meninė libreto vertė – Giovanni Vergos novelė dar iki operos sukūrimo buvo laikoma mažu literatūros šedevru. Iš 70-ies leidėjo Edoardo Sonzogno paskelbtam vieno veiksmo operų konkursui pateiktų kūrinių „Kaimo garbė“ laimėjo pirmąją vietą ir per vieną naktį išpopuliarino iki tol niekam nežinomą kompozitorių, kuriam tuo metu buvo vos 27-eri. Kova dėl teisės pirmiesiems pastatyti šią operą kilo visoje Europoje ir net Amerikoje. Daugiau nei pusę šimtmečio P. Mascagni gyveno mėgaudamasis šlove ir pajamomis, gaunamomis iš šio kūrinio inscenizacijų. Nei viena iš kitų jo operų (o jų kompozitorius parašė dar keturiolika) neturėjo tokio pasisekimo kaip „Kaimo garbė“. Dar autoriui esant gyvam ši opera vien Italijoje buvo atlikta 14 000 kartų, o šiais laikais pasaulinėse operos scenose kūrinys atliekamas daugiau kaip 700 kartų per metus.

„Kaimo garbės“ muzika prisotinta lanksčia, aistringa kantilena, artima tautinei italų muzikai. Emociniai jos kontrastai tik sustiprina siužeto įtampą: neįtikėtiną aistrą keičia dvasinio abejingumo būsenos, o dramatišką žmogiškųjų charakterių susidūrimą atsveria pavasario gamtos ramybė. Operoje pasakojama tragiška istorija, įvykusi tyliame XIX a. Sicilijos kaimelyje. Į namus sugrįžta pareigą tėvynei atlikęs karys Turidu. Jo svajonė apie ilgai lauktą susitikimą su sužadėtine Lola sudūžta į šipulius, nes ji jau ištekėjusi už kito – vežimų dirbėjo Alfijo. Užvaldytas keršto, Turidu suvilioja žavią kaimo merginą Santucą. Šis poelgis sužadina Lolos pavydą ir ji užmezga romaną su buvusiu sužadėtiniu. Šiame meilės trikampyje atpirkimo ožiu tampa vargšė Santuca. Kaimiečiai ją pasmerkia už nuodėmingus ikivedybinius ryšius, kunigas uždraudžia merginai lankytis bažnyčioje. Vienintelė Turidu motina užjaučia sūnaus suviliotą ir paliktą merginą. Sukrėsta tokios neteisybės ir praradusi sveiką nuovoką, Santuca papasakoja Alfijo apie jo žmonos ir Turidu santykius. Kaip tikras sicilietis, Alfijo prisiekia atkeršyti. Suvokusi ką padarė Santuca bando atkalbėti Alfijo nuo vendetos, bet viskas veltui. Alfijo iškviečia Turidu į dvikovą ir jį nužudo.

Koncertą tiesiogiai transliuos radijo stotis LRT KLASIKA, o pasibaigus festivaliui koncerto įrašą rasite: